Oslo lituanistinėje mokykloje „Gintaras“ nuosekliai ugdome vaikų lietuvių kalbos įgūdžius, tapatybę ir kultūrinį sąmoningumą nuo pat ankstyvo amžiaus. Vienas iš svarbiausių ugdymo elementų – skaitymas kaip sąmoningo kalbinio ir vertybinio ugdymo priemonė.
Vienas iš jautriausių ir vaikams, ir suaugusiems įkvepiančių kūrinių – rašytojos Evelinos Daciūtės knyga „Laimė yra lapė“, kurią šiemet su savo auklėtiniais skaitė mokytoja Sigita. Tai istorija, kalbanti apie draugystę, netektį, dosnumą ir atradimo džiaugsmą. Istorija, kuri padeda vaikams įvardyti tai, ką kartais sunku pasakyti garsiai, o suaugusiems – sustoti ir prisiminti, kas iš tiesų svarbu.
Gavome šiltą Evelinos Daciūtės atviruką – simbolinį tiltą tarp Lietuvos ir mūsų mažos, bet gyvybingos bendruomenės Norvegijoje. Autorė Lietuvoje vykdo projektą „Kartu paskaitykim knygelę“, kurio metu keliauja po ugdymo įstaigas, susitinka su vaikais ir skaito knygeles kartu. Šįkart ji simboliškai aplankė ir mus – per linkėjimus, kuriuos atsiuntė ir į pačią Norvegiją. Nuoširdžiai dėkojame už šiltą žinutę.
Skaitymas – tai mūsų mokyklos kasdienybės dalis. Net patys mažiausi mūsų mokinukai nuo 2 metų yra apsupti knygų, pasakų ir istorijų. Su mokytoja mažiausieji ir piešia pirštais, vaidina veikėjus, žaidžia su žodžiais, šoka, dainuoja ir – žinoma – kalba lietuviškai. Viskas tam, kad vaikai ne tik girdėtų kalbą, bet ir gyventų joje.
Pagal Lituanistinio Švietimo Integruotą programą ankstyvajame amžiuje lietuvių kalba ugdoma per judesius, garsus, mimikas, žaidimus ir pasakų veikėjus. Mūsų ugdymas – tai ne tik raidės ar skaičiukai, bet ir švelnus lietuvybės apkabinimas, kuris padeda mažiesiems augti pasitikinčiais savimi, kūrybingais ir smalsiais, besididžiuojančiais, kad yra lietuviai.
Dėkojame rašytojai Evelinai Daciūtei už simbolinį „apsilankymą“ – atviruką ir linkėjimus mūsų mokyklai iš Lietuvos. Tokie gestai įkvepia dar labiau tikėti tuo, ką darome – nes lietuviška knyga gali tilpti mažoje rankytėje, bet jos vertė – beribė.